VKMA Klasikinio šokio ugdymo programos mokinių ir absolventų koncertas „Šokis – tai kalba, kurią supranta visi“
Birželio 5 d. VKC „Draugystės“ salėje įvyko klasikinio šokio mokytojos Tatjanos Ježovos kūrybos vakaras „Šokis – tai kalba, kurią supranta visi“.
Renginys tapo prasminga galimybe pažvelgti į daugiau nei tris dešimtmečius trunkantį pedagoginį ir kūrybinį kelią, kurio metu buvo ugdomos jaunųjų šokėjų kartos, kuriamos choreografinės kompozicijos, spektakliai ir puoselėjama klasikinio šokio kultūra Visagine.
Vakaro pradžioje buvo atidaryta paroda „Mes iš Visagino“. Joje pristatyti VKMA fotostudijos „Fotofabrikas“ mokinių darbai bei fotografijos, pasakojančios klasikinio šokio kolektyvo istoriją. Atskira ekspozicijos dalis buvo skirta buvusiems mokiniams, kurių kūrybinis kelias prasidėjo Visagine, o šiandien tęsiasi Lietuvos, Lenkijos ir Portugalijos teatruose, meno mokyklose ir kultūros įstaigose.
Viena jautriausių vakaro akimirkų tapo buvusios mokinės Ievos Bražėnaitės sugrįžimas į gimtąjį miestą. Šiandien Portugalijoje gyvenanti ir kurianti menininkė pristatė ispaniško šokio numerį bei pasidalijo savo kūrybinio kelio dalimi, prasidėjusia būtent Visagine. Jos pasirodymas tapo gyvu liudijimu, kaip vaikystėje užgimusi meilė šokiui gali lydėti žmogų visą gyvenimą.
Renginio metu buvo prisimintas ir pačios Tatjanos Ježovos profesinis kelias. 1979 metais baigusi Uzbekijos choreografijos mokyklą, ji dirbo Taškento ir Samarkando operos bei baleto teatruose, o sukauptą patirtį vėliau perdavė jauniesiems Visagino šokėjams. Vakare atsispindėjo ne tik pedagoginė, bet ir asmeninė istorija – prisiminimai apie mokytojus, pirmuosius žingsnius baleto pasaulyje ir žmones, kurie formavo jos požiūrį į meną.
Simboliška kūrybinio pasakojimo pradžia tapo choreografinė kompozicija „Gamtos garsai“, kurioje susijungė šokis, muzika ir sceninis vaizdas. Kompoziciją lydėjo Sijanos Naidionovos vokalas, o jaunąją atlikėją parengė mokytoja Vita Pimpienė. Scenoje pasirodė Polina Nečiporenko, Jegoras Iljinas, Inesa Koršunkova ir Deimilė Kupstytė, o meninį sprendimą padėjo įgyvendinti metodininkė Larisa Gerasimova.
Koncerto programa apėmė daugelį kūrinių ir personažų, lydėjusių mokytojos kūrybinę veiklą skirtingais laikotarpiais. Žiūrovai išvydo fragmentus iš baletų „Spragtukas“, „Sniego karalienė“, „Petruška“, „Miegančioji gražuolė“, autorinio baleto „Gintaro pilis“ bei kitų pastatymų. Šie kūriniai ne vienerius metus formavo klasikinio šokio tradiciją Visagine ir tapo reikšminga miesto kultūrinio gyvenimo dalimi.
Vakaro programoje ypatingą vietą užėmė mokiniai ir absolventai. Scenoje pasirodė skirtingų kartų šokėjai, kuriuos vienija bendra mokykla, vertybės ir meilė šokiui. Buvo pristatyti numeriai iš baletų „Don Kichotas“, „Aniuta“, „Gulbių ežeras“, „Čipolinas“ ir kitų kūrinių, atspindinčių klasikinio šokio repertuaro įvairovę.
Prie renginio prisijungė ir ilgamečiai kūrybiniai partneriai – Daugpilio baleto studija „Antre“, vadovaujama Rasitos Titkovos, bei VKMA šiuolaikinio šokio studija „JOY“, vadovaujama Olgos Šavliuk. Jų pasirodymai priminė, kad menas gimsta bendrystėje, o ilgametis bendradarbiavimas tampa svarbia kultūrinio dialogo dalimi.
Vakare darniai susijungė ir kitos meno sritys. Skambėjo jaunųjų muzikantų atliekami kūriniai, pasirodė tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai. O. Krut „Ispaniškąją siuitą“ atliko Anastasija Lečickaja ir Ratmiras Naidionovas, mokinius parengė mokytoja Karina Gurina. Savo muzikinius gebėjimus taip pat pristatė mokytojos Liudmilos Dziuban mokiniai Pavelas Šmitas ir Ieva Parakevič.
Renginio pabaigoje buvo pristatyti mokinių kūrybiniai darbai, sukurti pagal neformaliojo vaikų švietimo programą. Ši veikla leidžia jauniesiems šokėjams pažinti ne tik choreografiją, bet ir platesnį meno pasaulį – muziką, teatrą, scenografiją, kūrybinę raišką.
Vakaro kulminacija tapo choreografinė kompozicija „Triumfas“ – simbolinis kūrybinio kelio apibendrinimas, skirtas ne vienam konkrečiam pasiekimui, o ilgamečiam darbui, kantrybei ir ištikimybei pasirinktai profesijai.
Užbaigdama vakarą Tatjana Ježova nuoširdžiai dėkojo visiems, kurie per daugelį metų buvo šalia. Padėkos žodžiai skambėjo koncertmeisterėms Anai Tarakanovai ir Liudmilai Dziuban, renginio vedėjai Gitanai Selenaitei, metodininkei Larisai Gerasimovai, vizualinių sprendimų kūrėjams Klaudijai Gajdaš, Tatjanai Kuraš ir Olegui Davidovičiui, kostiumų autorei Olgai Pčelincevai, dekoracijų kūrėjui Rimantui Jakubėnui, mokytojams, koncertmeisteriams, mokinių tėvams, rėmėjams bei visiems bendraminčiams, prisidėjusiems prie klasikinio šokio tradicijos puoselėjimo Visagine.
Ypatinga vakaro akimirka tapo simbolinis kūrybinės estafetės perdavimas buvusiai mokinei Marinai Izmailovai – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos absolventei. Šis gestas tapo gražiu tęstinumo ženklu, primenančiu, kad tikrasis mokytojo palikimas gyvena jo mokiniuose.
Kūrybos vakaras buvo ne tik žvilgsnis į praeitį. Tai buvo pasakojimas apie žmones, kuriuos suvienijo šokis, apie perduodamą patirtį, apie bendruomenę ir vertybes, kurios išlieka svarbios nepriklausomai nuo laiko. Būtent todėl šokis ir toliau išlieka kalba, kurią supranta visi.
