Edukacinė ekskursija po Aukštaitijos nacionalinį parką NVŠ programos „Įvairiaspalvė muzika“ dalyviams

Birželio 6 d. Visagino kūrybos ir menų akademijos NVŠ programos „Įvairiaspalvė muzika“ dalyviai ir mokytojai aplankė nuostabias Aukštaitijos nacionalinio parko vietas. Mūsų kelionės kulminacija buvo piknikas po atviru dangumi ir laikas, kurį skyrėme kūrybai. Susiliedami su gamta, visi kelionės dalyviai tapė gamtos temomis, klausantis fortepijoninių kūrinių. Buvo puiku. Visi mokiniai buvo panirę į kūrybinį procesą.

Nuoširdžiai dėkoju už šiltą bendravimą visiems neformaliojo švietimo programos dalyviams, mokinių tėvams ir mokytojoms – Ninai Bacienei, Galinai Jaurovai ir Nadeždai Moisejevai.

Aukštaitijos parkas – seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 metais, siekiant išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, jos gamtos ir kultūros vertybes. Parko plotas 40574 ha, vandenys užima 15,5 proc., miškai – 69 proc. teritorijos, tai antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje.

Mes pabuvojome unikaliame Lietuvos krašte: iš visų pusių, net 9 ežerų apsuptas, raiškus Šiliniškių gūbrys, legendomis apipinta Ladakalnio kalva, giliausias Lietuvoje Tauragnų ežeras (62,5 m), vienintelė šalyje Baluošo ežere esanti sala – Ilgasalė, su joje esančiu ežerėliu, Laumakėlių ežeriukai su skirtingomis vandens „akių“ spalvomis, į paviršių išnyrantis ir vėl po sausvage tekantis nenuspėjamas Tauragnos upelis, į Almajo ežerą almantis Pliaušės upelis, po mišką smulkiai kilpinėjančios Švoginos ir Juodupės upelių vagos, Dringio ežero Ožio rago ir Žeimenio ežero Obelų rago pusiasaliai, Dringio ežero Siūrių ir Dringykščio ežero pusiasalių raizgynė, prie pat žemės paviršiaus slūgsanti balta ežerų kreida Baluošo apyežeryje. Parke užgimsta viena nuostabiausių Lietuvos upių – Žeimena. Parke tyvuliuoja 127 ežerai.

Stebėjome didelę tradicinių etnografinių kaimų įvairovę, kur pagal gatvinių rėžinių, kupetinių, vienkieminių kaimų ypatybes galima atsekti šimtmečius vykstančią Lietuvos kaimo raidą. Seniausius laikus mena  Ginučių piliakalniai, akmens ir žalvario amžiaus kapinynai, V – XI amžiaus pilkapynai, sudarantys vieną didžiausių senovės gyvenviečių kompleksų Lietuvoje.

Programos autorė, fortepijono metodinės grupės vedėja Leila Urmanova-Vnukova